lt
Be eilių.    Be registracijos.  
lt
Be eilių.    Be registracijos.  

Bendras kraujo tyrimas

21 analitė

AnalitėsHgb, RBC, WBC, Plt... (21 analitė)
Kaina5,90 Eur (atliekant bet kurį kitą kraujo tyrimą, bendras kraujo tyrimas - nemokamai)

Aprašymas

Bendras kraujo tyrimas yra vienas dažniausiai atliekamų kraujo tyrimų. Juo ištiriami hemoglobinas, eritrocitai, trombocitai, leukocitai ir daug jų santykinių rodiklių. Sveiko žmogaus kraujo ląstelių skaičius yra gana stabilus, kraujo rodikliai neperžengia normos ribų. Kraujo rodiklių pokyčiai gali turėti svarbią diagnostinę reikšmę. Plačiau apie tyrimą – čia

Bendras kraujo tyrimas nustato mažakraujystę (anemiją), uždegimą, alergiją, leukemiją, kurių simptomai gali būti ir nejuntami. Jis nurodo, kokius dar reikia atlikti išsamesnius kraujo tyrimus. Net ir gerai besijaučiantiems bendrą kraujo tyrimą reiktų atlikti kartą per metus. Dėl visa ko. 

Bendras kraujo tyrimas – atlikimas

Šiam tyrimui nereikalingas joks pasiruošimas. Kraujas imamas iš piršto, jei atliekame tik bendrą kraujo tyrimą ir CRB, arba iš venos, jei tuo pačiu atliekami ir kiti kraujo tyrimai. Po kelių minučių gausite atsakymą, kurį Jums pakomentuos šeimos gydytojas. Kiti kraujo tyrimai – čia

Eritrocitai (RBC, ERY)

Tai raudonieji kraujo kūneliai, kurie atlieka deguonies pernešimo funkciją iš plaučių į viso organizmo ląsteles. Taip pat iš ląstelių jie prisijungia anglies dvideginį ir nuneša jį į plaučius, kad šis būtų pašalintas. Šios ląstelės taip pat turi antigenus, pagal kuriuos nustatomos kraujo grupės. Eritrocitų skaičius gali padidėti sergant lėtinėmis širdies ir plaučių ligomis (įvairios širdies ydos). Bandydamas prisitaikyti prie aplinkos sąlygų organizmas gali imti gaminti daugiau eritrocitų nei įprastai. Pavyzdžiui, aukštai kalnuose gyvenančių žmonių organizme eritrocitų kiekis yra didesnis, nes kalnuose trūksta deguonies. Tokių pačių pokyčių atsiranda ir rūkančių žmonių organizme. Kai eritrocitų kiekis sumažėja, diagnozuojama anemija (mažakraujystė). Anemija išsivysto tada, jei dėl ligos arba nusilpusio organizmo susilpnėja kraujo ląsteles gaminančių organų veikla arba suintensyvėja eritrocitų irimas. Taip pat įvertinus šių ląstelių spalvinį ir tūrinį indeksą galima numanyti kokių medžiagų (geležies ar B grupės vitaminų) organizmui trūksta.

Hemoglobinas (HGB) ir hematokritas (HCT)

Svarbi raudonųjų kraujo kūnelių dalis hemoglobinas, kuris prisijungia ir išnešioja deguonies molekules po visą organizmą. Kai hemoglobino kiekis mažas, deguonies lygis krenta ir organizmui tampa sudėtingiau išlaikyti normalų aktyvumą. Vertinant deguonies išnešiojimo galimybes taip pat svarbus hematokrito kiekis, kuris parodo kiek procentų viso kraujo sudaro eritrocitai.

Leukocitai (WBC, LEU)

Baltieji kraujo kūneliai yra kelios rūšys, kraujo tyrimo metu nustatoma leukocitų formulė, t. y. įvairių rūšių leukocitų (neutrofilų, monocitų, eozinofilų, limfocitų ir bazofilų) kiekis. Kadangi leukocitai dalyvauja įvairiose imuninėse organizmo reakcijose, šių ląstelių pakitimai gali parodyti patologiją. Sumažėjus tam tikros rūšies leukocitų kiekiui (pavyzdžiui, sergant AIDS ar onkologinėmis ligomis), susilpnėja organizmo imuninė apsauga, todėl žmogus tampa itin pažeidžiamas. Taip pat vertinant leukocitų formulę, galima įtarti organizme vykstančius uždegiminius procesus bei diferencijuoti – virusas ar bakterija juos sukėlė, kas padėtų apsispręsti dėl antibiotikų vartojimo. 

Trombocitai (PLT)

Trombocitai, dar vadinami kraujo plokštelėmis, ‒ itin svarbi kraujo sudedamoji dalis, nes dalyvauja kraujo krešėjime. Jei trombocitų skaičius per didelis, didėja kraujo krešulių susidarymo tikimybė. Mažesnis nei normalus trombocitų skaičius taip pat labai pavojingas, nes sumažėja kraujo krešėjimo galimybės, todėl susižeidus ar patyrus traumą, stipriai kraujuojama.